Elena Leontjeva. Nauji mokesčiai gimsta ne tik Seime, bet ir ES
Rytoj Europos Sąjungos finansų ministrai atliks dar vieną bandymą suderinti šalių narių pozicijas dėl minimalaus pelno mokesčio. Ši direktyva tęsia garsiai nuskambėjusį Europos bendradarbiavimo ir...
View ArticleElena Leontjeva. Apetitas mokesčiams ir skoloms
Visuotinis nekilnojamojo turto mokestis į mūsų gyvenimą žengia labai įprastu keliu. Kadaise įvestas kaip mokestis turtingiausiems ir taikomas tik prabangiam būstui, šiandien jis žada tapti visuotiniu,...
View ArticleElena Leontjeva. Pinigams netekus vertės, juos keičia kvadratiniai metrai
Nenuilstamos iniciatyvos apmokestinti nekilnojamąjį turtą (NT) verčia pažvelgti giliau į šių iniciatyvų ištakas. Elena Leontjeva yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė. Finansų...
View ArticleKarolina Mickutė. Minimalus atlyginimas turėtų būti didinamas tik padidėjus...
Liepos 26 d. Trišalės tarybos posėdyje bus nagrinėjamas minimalios mėnesio algos (MMA), kuri būtų taikoma 2023 m., nustatymo klausimas. Birželį Lietuvos bankas paskaičiavo, kad, laikantis susitarimų...
View ArticleElena Leontjeva. Koks pelno derlius, tokie ir metai
Kai kainos vartotojams kopia link metinio 22 proc. augimo, gamintojams jos jau senokai viršijo 30 proc. Tai reiškia, kad gamintojai sumoka už žaliavas, energiją ir paslaugas trečdaliu brangiau nei...
View ArticleElena Leontjeva. Kai visko užtenka, visko ima trūkti
Europos Sąjungos (ES) valstybėse baigti rinkti parašai po peticija, reikalaujančia užtikrinti visiems piliečiams besąlygines, universalias pajamas. Reikalingas milijonas parašų taip ir nebuvo...
View ArticleEkonomikos vargo indeksas: dėl itin didelio neapibrėžtumo kurti gerovę darosi...
2022 m. Lietuvos ekonomika pradėjo didžiausią vargą patiriančių valstybių penketuke, skelbia Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI). 2022 m. I ketv. duomenimis, Lietuvos pozicija Ekonomikos...
View ArticleAnalitinė medžiaga dėl savivaldybių finansinio savarankiškumo didinimo paketo
Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo V (rudens) darbų sesijos programoje iškeltą atsakingos finansų politikos prioritetą, kurio vienas iš uždavinių yra lankstesnės savivaldybėms taikomos...
View ArticleElena Leontjeva. Ar biudžetas prikels žmonių pasitikėjimą viešosiomis...
Seime svarstomas biudžetas – mūsų, piliečių užsakymas valdžiai. Planuojama, jog išlaidos kitąmet augs dvigubai greičiau nei pajamos. Atsiradusią prarają finansuosime skolindamiesi, ir kas aštuntas...
View ArticleKaip svarstomas 2023 m. valstybės biudžetas įgalina reformuoti valstybės...
Žemiau pateikti klausimai padeda įvertinti biudžeto sandarą ir rasti atsakymus, kaip valstybės tarnybos reforma, nors ir dabar sustabdyta, gali būti įgalinta biudžeto. Sudarant biudžetą yra siekiama...
View ArticleBiudžetas gali ir turi sudaryti sąlygas valstybės funkcijų optimizavimui
Ekonominio nuosmukio metu mažėjant mokestinėms įplaukoms, riboti valstybės ištekliai turi būti paskirstyti taip, kad prioritetiniai tikslai būtų pasiekti, o nereikšmingų išlaidų – atsisakoma,...
View ArticleElena Leontjeva. Ar biudžetas gali pagerinti šalies raidos scenarijus?
Biudžeto projekte pateikiami trys makroekonominiai scenarijai: optimistinis, bazinis, ir pesimistinis. Visgi pajamos ir išlaidos numatomos tik pagal vieną, bazinį scenarijų. Tuo atveju, jeigu reikalai...
View ArticleReda Simonaitytė. Kas aštuntas valstybės išleidžiamas euras – skolintas
Valstybės biudžeto projekte numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas kitais metais sudarys 4,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Lygindami numatomas biudžeto pajamas ir išlaidas, matome, jog...
View ArticleEkonomikos vargo indeksas: šalies ekonomikai patiriant sunkumų, būtina...
2022 m. II ketv. Lietuvos pozicija Ekonomikos vargo indekse gerėjo – iš penktosios vietos ji pakilo į šeštąją. Vis dėlto, kaip pabrėžia Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI), stagfliacijos...
View ArticleKol perskaitysite šią antraštę, valdžios sektorius išleis 8 335 eurus
Kitų metų valstybės biudžete numatyta, kad valstybės išlaidos augs greičiau nei pajamos – atitinkamai 6,1 proc. ir 3,4 proc., o susidaręs atotrūkis bus finansuojamas skolintomis lėšomis. Kas aštuntą...
View ArticleNedarbo spąstai Lietuvoje – didžiausi Europoje
Žmonių motyvaciją grįžti į darbo rinką mažina valdžios institucijų sprendimai, skelbia Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI). Šalies gyventojų riziką įstrigti bedarbystėje matuojantys nedarbo...
View Article„Kaip gyvensime kitąmet?“: pristatytas leidinys 2023 m. valstybės biudžetui...
Kitų metų valstybės biudžete numatyta, kad valstybės išlaidos augs greičiau nei pajamos – atitinkamai 6,1 proc. ir 3,4 proc., o susidaręs atotrūkis bus finansuojamas skolintomis lėšomis. Kas aštuntą...
View ArticleSeimo narius pasiekė LLRI linkėjimai – vertę kurkime priimdami informuotus...
Didžiųjų metų švenčių išvakarėse Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) primena Seimo nariams: tik priėmę informuotus sprendimus atsakingai kursime savo ir valstybės ateitį. Penktadienį...
View ArticleElena Leontjeva. Šalčio faktorius ECB portfelyje
Pasaulio rinkų dėmesį vėl kausto didžiųjų centrinių bankų sprendimai. JAV, Anglijos ir Europos centriniai bankai padidino bazines palūkanas 0,5 proc. punkto, tad dabar šios siekia 4,5 proc. Amerikoje,...
View ArticleElena Leontjeva. Kaip infliacija perduoda estafetę mokesčiams
Infliuoja visas mūsų gyvenimas – auga kainos, o pajamos stengiasi jas pasivyti. Tačiau yra rodiklių, kurie drauge su infliacija nesikeičia. Paradoksalu, tačiau būtent dėl to žmonėms bei įmonėms gali...
View Article